1. Koks yra Lietuvos biudžetas?
Atsakymas: Biudžetas – tai metinis planas, pagal kurį skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir organizacijų vykdomoms programoms finansuoti. Lietuvos biudžetas sudarytas iš valstybės biudžeto bei per 60 savarankiškų savivaldybių biudžetų. Jų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. 2008 m. nacionalinis biudžetas siekia per 30 mlrd. Lt, iš jų: savivaldybių biudžetai – 6 mlrd. Lt, valstybės biudžetas – per 24 mlrd. Lt.
2. Ar jis deficitinis, perteklinis? Kodėl?
Atsakymas: Kaip ir daugelio naujų Europos Sąjungos šalių, Lietuvos valstybės biudžetas pastaraisiais metais buvo deficitinis. Siekiant sparčiau kelti gyventojų gerovę, įgyvendinamų socialinių programų išlaidoms dengti dalį lėšų valstybė skolinasi.
2008 m. birželio pabaigoje valstybės skola sudarė 13,7 % bendrojo vidaus produkto. Tai vienas mažiausių rodiklių ES, nes ES skolos vidurkis viršija 60 % BVP.
Siekiant mažinti išlaidavimo mastą ir gyventi pagal pajams, 2007 m. priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas.
2008 m. birželio pabaigoje valstybės skola sudarė 13,7 % bendrojo vidaus produkto. Tai vienas mažiausių rodiklių ES, nes ES skolos vidurkis viršija 60 % BVP.
Siekiant mažinti išlaidavimo mastą ir gyventi pagal pajams, 2007 m. priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas.
3. Kokios organizacijos (ar valstybės valdymo struktūros) „suryja“ daugiausiai biudžeto lėšų?
Atsakymas: ,,Liūto dalis“ nacionaliniame biudžete skiriama šalies ūkio konkurencingumui stiprinti, energetikos saugumui bei inovacijoms – 23 % visų biudžeto asignavimų. Švietimui – 21 %, valdymui ir bendrosioms paslaugoms – 16 %, socialinei apsaugai – 11 % visų nacionalinio biudžeto išlaidų.
Po ketvirtį valstybės biudžeto lėšų skiriama valdymo ir bendrųjų paslaugų funkcijai bei ekonomikai. Švietimui ir socialinei apsaugai tenka po 10 % valstybės biudžeto lėšų.
Apie 60 % savivaldybių biudžetų lėšų skiriama švietimui finansuoti.
Iš daugiau nei 6 mlrd. Lt, skiriamų bendrosioms valstybės paslaugoms, daugiau nei 2 mlrd. Lt naudojama valstybės valdymo išlaidos. Didžioji dalis šių lėšų tenka Valstybinei mokesčių inspekcijai, Muitinės departamentui bei Užsienio reikalų ministerijai – institucijoms atsakingoms už valstybės pajamų surinkimą ir šalies ryšius su užsieniu.
Po ketvirtį valstybės biudžeto lėšų skiriama valdymo ir bendrųjų paslaugų funkcijai bei ekonomikai. Švietimui ir socialinei apsaugai tenka po 10 % valstybės biudžeto lėšų.
Apie 60 % savivaldybių biudžetų lėšų skiriama švietimui finansuoti.
Iš daugiau nei 6 mlrd. Lt, skiriamų bendrosioms valstybės paslaugoms, daugiau nei 2 mlrd. Lt naudojama valstybės valdymo išlaidos. Didžioji dalis šių lėšų tenka Valstybinei mokesčių inspekcijai, Muitinės departamentui bei Užsienio reikalų ministerijai – institucijoms atsakingoms už valstybės pajamų surinkimą ir šalies ryšius su užsieniu.
4. Kas nustato, kad Seimo nariai gauna tokias dideles priemokas kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms? Ar galima tikėtis, kad ateityje tai keisis?
Atsakymas: Seimo nariui kanceliarijos, pašto, telefono, transporto ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kas mėnesį skiriama 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (VMDU) suma. Šiuo metu tai sudaro 6710 Lt. Ši nuostata įtvirtinta Seimo statutu, kuri priima ir keičia pats Seimas. Pasisakau už minėtų priemokų įtraukimą į Seimo narių darbo užmokestį, nuo kurio pagal galiojančią tvarką būtų skaičiuojami mokesčiai.
5. Estijos ministerijos neseniai pranešė mažinančios savo darbuotojų skaičių? Kaip yra Finansų ir kitose Lietuvos ministerijose?
Atsakymas: Tinkamas valstybinių funkcijų įgyvendinimas reikalauja atitinkamo skaičiaus aukšto lygio specialistų. Be to, įstojus į ES, atsirado papildomų funkcijų ir darbų, ypač teisės aktų harmonizavimo su ES teisynu srityje. Tarnautojų pertekliaus ministerijose ir kitose valstybės institucijose nėra, be to, biudžetinėms įstaigoms nustatyta maksimalus darbuotojų skaičius riba. Siekiant gerinti valstybės institucijų sistemą, sukurta Vyriausybės kanclerio vadovaujama Valstybės valdymo sistemos tobulinimo komisija.
6. Ką, kaip ir kodėl turi deklaruoti į Lietuvą sugrįžtantys gyventi emigrantai? Kaip išvengti dvigubo apmokestinimo?
Atsakymas: Užsienyje gautų pajamų apmokestinimas bei pareiga tokias pajamas deklaruoti Lietuvoje, priklauso nuo to, ar jis atitinkamu mokestiniu laikotarpiu yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Mokestinės prievolės, kai emigrantas, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Kai į užsienį išvykęs gyventojas ir toliau išlieka nuolatiniu Lietuvos gyventoju (pvz., išvyksta trumpam; jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų centras ir toliau lieka Lietuvoje ir pan.), visos užsienyje jo gautos pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis (toliau – GPMĮ), kartu užtikrinant dvigubo tokių pajamų apmokestinimo panaikinimą.
Pagal GPMĮ nuostatas nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą pats gyventojas. Atsižvelgiant į tai, GPMĮ taip pat nustato prievolę gyventojui tokias pajamas deklaruoti.
Atitinkamai, toks gyventojas, gavęs pajamų iš užsienio valstybių (išskyrus atvejus, kai gyventojas gavo tik nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų), privalo mokesčių administratoriui pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi nurodyti visas mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus, kaip minėta, nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas.
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus gyventojas privalo pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.
Nors tokio emigranto užsienyje gautos pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje, Lietuva apmokestindama šias pajamas privalo užtikrinti dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimą.
Atsižvelgiant į GPMĮ 37 straipsnio nuostatas, dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimo būdas priklauso nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų rūšies bei jų gavimo vietos (šaltinio):
- nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs bet kokios rūšies pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamų mokesčio Lietuvoje neturi mokėti, jeigu nuo tokių pajamų jis sumokėjo mokestį užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus.
- nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs dividendus, palūkanas ir honorarą iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, taip pat gavęs bet kokios rūšies pajamų iš valstybės, kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, kai nuo tokių pajamų užsienio valstybėje mokestis buvo sumokėtas pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, tokio sumokėto mokesčio sumą gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.
Dvigubas užsienyje gautų pajamų apmokestinimas naikinamas pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu gyventojas turi atitinkamus dokumentus apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį.
Mokestinės prievolės, kai emigrantas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Tuo atveju, kai Lietuvos gyventojas į užsienį išvyksta ilgam ir nebelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jo užsienyje tuo laikotarpiu gautos pajamos Lietuvoje neapmokestinamos (išskyrus tam tikrus atvejus, kai tokios užsienyje gaunamos pajamos yra susijusios su jo vykdoma veikla Lietuvoje). Atitinkamai tokios pajamos Lietuvoje mokesčių tikslais neturi būti deklaruojamos.
Mokestinės prievolės, kai emigrantas, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Kai į užsienį išvykęs gyventojas ir toliau išlieka nuolatiniu Lietuvos gyventoju (pvz., išvyksta trumpam; jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų centras ir toliau lieka Lietuvoje ir pan.), visos užsienyje jo gautos pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis (toliau – GPMĮ), kartu užtikrinant dvigubo tokių pajamų apmokestinimo panaikinimą.
Pagal GPMĮ nuostatas nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą pats gyventojas. Atsižvelgiant į tai, GPMĮ taip pat nustato prievolę gyventojui tokias pajamas deklaruoti.
Atitinkamai, toks gyventojas, gavęs pajamų iš užsienio valstybių (išskyrus atvejus, kai gyventojas gavo tik nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų), privalo mokesčių administratoriui pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi nurodyti visas mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus, kaip minėta, nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas.
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus gyventojas privalo pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.
Nors tokio emigranto užsienyje gautos pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje, Lietuva apmokestindama šias pajamas privalo užtikrinti dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimą.
Atsižvelgiant į GPMĮ 37 straipsnio nuostatas, dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimo būdas priklauso nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų rūšies bei jų gavimo vietos (šaltinio):
- nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs bet kokios rūšies pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamų mokesčio Lietuvoje neturi mokėti, jeigu nuo tokių pajamų jis sumokėjo mokestį užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus.
- nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs dividendus, palūkanas ir honorarą iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, taip pat gavęs bet kokios rūšies pajamų iš valstybės, kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, kai nuo tokių pajamų užsienio valstybėje mokestis buvo sumokėtas pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, tokio sumokėto mokesčio sumą gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.
Dvigubas užsienyje gautų pajamų apmokestinimas naikinamas pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu gyventojas turi atitinkamus dokumentus apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį.
Mokestinės prievolės, kai emigrantas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Tuo atveju, kai Lietuvos gyventojas į užsienį išvyksta ilgam ir nebelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jo užsienyje tuo laikotarpiu gautos pajamos Lietuvoje neapmokestinamos (išskyrus tam tikrus atvejus, kai tokios užsienyje gaunamos pajamos yra susijusios su jo vykdoma veikla Lietuvoje). Atitinkamai tokios pajamos Lietuvoje mokesčių tikslais neturi būti deklaruojamos.
7. Ką daryti tiems emigrantams, kurie JAV dirbo 5-10 metų, gaudavo atlyginimą iš privačių juos samdančių žmonių grynais ir sugrįžta į Lietuvą su nemenka suma santaupų? Ar jiems reikia mokėti kokius nors mokesčius? Kiek ir kaip?
Atsakymas: Kaip minėta, į Lietuvą grįžtančio emigranto pajamos, gautos laikotarpiu, kai asmuo nebuvo Lietuvoje, apmokestinamos priklausomai nuo jo turėto statuso tuo laikotarpiu. Paprastai ilgą laiką užsienyje gyvenę ir dirbę asmenys tuo laikotarpiu tampa tos užsienio valstybės nuolatiniais gyventojais, o Lietuvos nuolatinio gyventojo statusą praranda. Todėl tais mokestiniais laikotarpiais, kuriais į užsienį išvykę Lietuvos gyventojai nelaikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, jų užsienyje gautas atlyginimas Lietuvoje apskritai neapmokestinamas. Taigi, ilgą laiką užsienyje pragyvenę asmenys, grįžtantys į Lietuvą ir parsivežantys santaupų, Lietuvoje nuo tų santaupų paprastai jokių mokesčių mokėti neprivalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie santaupas turi grynais pinigais ar banko sąskaitoje.
8. Ar dėl emigracijos Lietuva finansiškai praranda, ar išlošia?
Atsakymas: Grįžti neketinantis emigrantas Lietuvai yra finansinis nuostolis. Šį nuostolį sudaro išlaidos tokio asmens išsilavinimui, socialiniam draudimui bei kitoms garantijoms. Kita vertus, asmuo, kuris išvyko iš Lietuvos tam, kad įgytų išsilavinimą, daugiau patirties ar laikinai padirbėti, jo grįžimas į Lietuvą neabejotinai prisidės prie spartesnio Lietuvos vystymosi.
9. Kaip nustatoma, kiek emigrantai parsiunčia į Lietuvą pinigų? Kokie paskutinieji skaičiai, žymintys emigrantų pagalbą Lietuvai?
Atsakymas: Piniginius srautus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, tame tarpe ir emigrantų į Lietuvą persiunčiamas lėšas, šalies mokėjimų balanse fiksuoja Lietuvos bankas. Privačių asmenų perlaidos į Lietuvą pastaraisiais metais sparčiai augo: 2006 m. pervesta 1 mlrd. Lt, 2007 – beveik 3 mlrd. Lt. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvą pasiekė 1,2 mlrd. Lt. Didžiąją dalį minėtų lėšų sudaro emigrantų pervedimai artimiesiems.