Atsakymas: Biudžetas – tai finansinis planas, jame numatomos kokios bus valstybės išlaidos ir pajamos. Planuojant biudžetą visų pirma nustatomi prioritetai ir svarstoma iš ko juos finansuoti. Paprastai siekiama aukso vidurio tarp galimybių ir poreikių, tačiau neretai pasitaiko, kad valstybės ir piliečių gyvenimui svarbių poreikių yra daugiau nei galimybių.

Biudžeto pajamas sudaro iš įvairių (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir kitų) mokesčių gaunamos ir nemokestinės (turto, biudžetinių įstaigų ir kt.) pajamos. Biudžeto išlaidos – tai svarbių valstybės gyvavimą užtikrinančių sričių, kaip švietimas, socialinė, sveikatos ir krašto apsauga bei kitų finansavimas. Santykis tarp pajamų ir išlaidų būna arba subalansuotas (išlaidos atitinka/viršija pajamas) arba deficitinis (išlaidos viršija pajamas).

Subalansuotas arba perteklinis biudžetas visada yra siekiamybė. Jis suteikia galimybę grąžinti dalį skolų, lėčiau vystantis ekonomikai užtikrinti visų svarbių sričių finansavimo ir žmonių gerovės tęstinumą.

Biudžeto deficitas yra tada, kai biudžeto išlaidos viršija pajamas. Jis gali atsirasti dėl sumažėjusių biudžeto pajamų, išaugusių įvairių programų finansavimo poreikių ar kitų priežasčių. Pavyzdžiui, šiais metais panaikinus laikinąjį socialinį mokestį ir nuo 27 iki 24 proc. sumažinus gyventojų pajamų mokestį nacionalinis (t.y., valstybės ir savivaldybių) biudžetas neteko beveik 1 mlrd. litų.

2007 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai tuo tarpu praėjusiais metais daugiau kaip pusė ES šalių narių turėjo deficitinį centrinės valdžios biudžetą, o kai kurios iš jų netgi viršijo Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP biudžeto deficito ribą) - vieną iš sąlygų įsivesti eurą. Biudžeto deficitas būdingas daugeliui besivystančių šalių, kadangi jų ekonomika iš pradžių reikalauja daugiau išlaidų nei atneša pajamų. Siekiamybe, žinoma, lieka subalansuotas arba perteklinis biudžetas.

Atsakymas: Kaip žinote, gaudama Europos Sąjungos paramą Lietuva siekia greičiau pasivyti senąsias ES šalis pagal produktyvumą ir gyvenimo lygį.

Pagal 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) Lietuvai buvo numatyta daugiau nei 3 mlrd. litų ES struktūrinės paramos – ją šalis turi įsisavinti iki 2008 metų pabaigos. Iš Sanglaudos fondo skirta beveik 2,9 mlrd. litų, kuriuos mūsų valstybei reikia įsisavinti iki 2010 metų pabaigos. Visą gaunamą paramą numatoma įsisavinti laiku.

2004-2006 m. ES struktūrinės paramos įsisavinimas su kiekvienais metais sparčiai augo – nuo 44 milijonų litų per metus 2004-aisiais iki, pvz., 970,5 milijono per metus 2007-aisiais. Tai natūralu, kadangi nuolat ženkliai buvo tobulinama ES struktūrinės paramos valdymo ir administravimo sistema, be to, ir projektų vykdytojai įgijo daugiau žinių ir reikalingų įgūdžių tinkamai įgyvendinti projektus. Projektų įgyvendinimas neretai priklausė ir nuo sezoniškumo – intensyviausiai jie įgyvendinami šiltuoju metų laikotarpiu. 2008 m. vidutiniškai per mėnesį įsisavinama 93 mln. litų ES paramos lėšų pagal BPD, kai tuo tarpu 2004 m. per tą patį laikotarpį - 5,5 mln. litų, 2005 m. – 21 mln. litų, 2006 m. – 53,4 mln. litų, 2007 m. – 81 mln. litų.

Šiuo metu įsisavinta daugiau nei 85 proc. arba 2,65 mlrd. iš 3,09 mlrd. litų 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos lėšų. Šie skaičiai atnaujinami kiekvieną dieną, juos rasite www.esparama.lt tinklalapyje. Taip pat kviečiame susipažinti ir su sėkmingai įgyvendintais projektais, kurių jau yra daugiau nei 2650 iš 3547. Įdomus faktas, kad pagal praėjusių metų rudenį atliktą apklausą, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų pajuto ES struktūrinių fondų paramą.

Iš Sanglaudos fondo Lietuva jau įsisavino 61 proc. lėšų, o visos šio fondo lėšos turi būti įsisavintos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Sanglaudos fondo parama 2000–2006 m. Lietuvoje buvo suteikta 53 transporto ir aplinkos apsaugos infrastruktūros atnaujinimo projektams įgyvendinti, jiems skirta paramos suma – beveik 2 852 mln. litų. Sprendimą dėl kiekvieno projekto finansavimo priima Europos Komisija. Informaciją apie Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą taip pat rasite www.esparama.lt tinklalapyje

Atsakymas: SODROS „lubos“ – tai atlyginimo riba, nuo kurios darbdaviui nebereikia mokėti įmokos SODRAI. Šiuo metu darbdavys SODRAI moka 30,98 proc. pagal darbo sutartį dirbančio asmens atlyginimo. Taigi įvedus, tarkim, 10 tūkst. litų „lubas“, o darbuotojo algai esant, tarkim, 20 tūkst. litų, darbdavys mokėtų SODRAI nuo pirmosios sumos (10 tūkst. litų), t.y., 3098 litų mokestį vietoj 6196 litų.

Iš vienos pusės tai skatintų kurti gerai apmokamas darbo vietas, o tai, galbūt, galėtų prisidėti prie mūsų šalies konkurencingumo tarptautiniu mastu didinimo bei investicijų Lietuvoje augimo.

Tačiau iš kitos pusės - įvedus „lubų“ nuostatą, SODRA netektų dalies pajamų, kurios naudojamos pensijoms, kitų rūšių socialiniam draudimui bei socialinei paramai finansuoti. Atsižvelgiant į prognozes, kad ateityje dėl visuomenės senėjimo, emigracijos ir kitų priežasčių SODROS biudžetas bus deficitinis, tad įvedus „lubas“ reikėtų galvoti apie papildomas priemones (pavyzdžiui, naujus mokesčius ar kitų mokesčių didinimą, pensinio amžiaus ilginimą), kuriomis galima būtų kompensuoti dėl „lubų“ prarandamas pajamas.

Atsakymas: Nors dėl įvairių pasaulinių tendencijų (pvz., išaugusių energijos išteklių kainų) Lietuvoje infliacija augo labiau nei ankstesniais metais, statistika rodo, kad ji neaplenkė darbo užmokesčio ar pensijos augimo. Pavyzdžiui, 2007 m. darbo užmokestis neatskaičius mokesčių augo 21,2 proc. (2006 m. - 17,2 proc.), vidutinė senatvės pensija – 24,9 proc. (2006 m. – 13,5 proc.), tuo tarpu vidutinė metinė infliacija - atitinkamai 5,7 proc. (2006 m. - 3,7 proc.). Valstybė laikosi pozicijos, kad sparčiau nei įprastai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia stengiamasi padėti sunkiausiai besiverčiantiems, t.y., mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Jeigu atlyginimai ir pensijos pakiltų staigiai – gautume atvirkštinį efektą, kadangi žmonės būtų savotiškai paskatinti toliau lengvesne ranka leisti pinigus, o tai tik paskatintų infliaciją.

Atsakymas: Augant pasaulinėms energetinių išteklių kainoms, Lietuvoje neišvengiamai kyla ir šilumos paslaugų kainos – šiemet jos vidutiniškai išaugs apie 40 procentų. Dauguma Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose, kurių dauguma yra senos, dar praėjusio amžiaus, statybos. Kaip rodo faktai, jie už šilumą turi mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose. Daugiabučių renovavimas (būtų apšiltintos sienos, pakeisti langai, modernizuotos šildymo sistemos ir kt.) padėtų spręsti šią problemą ir užtikrintų mažesnes sąskaitas už šildymą, o sutaupytas lėšas galima būtų panaudoti kitur.

Daugiabučių renovavimas nėra naujas sumanymas – užsienyje, pavyzdžiui, Švedijoje, ji plačiai naudojama. Tai efektyvi priemonė taupyti energijos išteklius, tausoti aplinką, o galiausiai - pagrąžinti gyvenamąjį namą. Be to, daugiabučių renovavimas suteikia galimybę atsinaujinti būstą žmogui, kuris, pavyzdžiui, gauna mažesnes pajamas ir neįstengtų to padaryti vienas, tačiau galbūt galės sumanymą įgyvendinti bendrai su kitais namo gyventojais. Tikima, kad būstų renovavimas paskatins ir namų bendrijų kūrimąsi, kurios savo ruožtu prisidės prie pilietinės visuomenės formavimo. Be to, sulėtėjus ekonomikai, daugiabučių modernizavimas padėtų sušvelninti kai kurias neigimas pasekmes. Pavyzdžiui, sumažėjus naujų statybų poreikiui, statybos įmonės galėtų pakeisti kryptį – renovuoti namus.

Lietuva vertina įvairiapusę daugiabučių renovavimo naudą ir valstybei, ir piliečiams, todėl skatina daugiabučių renovavimą, kuriam bus naudojamos ir ES paramos lėšos. Pavyzdžiui, priklausomai nuo projekto efektyvumo (kiek pavyktų sutaupyti šilumos) valstybė gali kompensuoti iki 50 proc. daugiabučio modernizavimo išlaidų. Taip pat apmokamos išlaidos, tenkančios nepasiturinčioms šeimoms ir vienišiems žmonėms, pradinis įnašas (tiesa, ne daugiau kaip 10 procentų nuo investicijų sumos), kredito draudimo įmoka bei dalis kredito ir už jį mokamų palūkanų. Patrauklu ir tai, kad imant kreditą šiems darbams nereikia užstatyti būsto. Kaip papildomą paskatą Finansų ministerija siūlo gyventojų pajamų mokesčio lengvatą paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui – toks Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektas pateiktas derinimui su institucijomis.

Atsakymas: Svarstydami šį klausimą nepamirškime, kad mokesčių lengvatos yra lazda su dviem galais – augant mokesčių lengvatoms, mažėja pinigų, įplaukiančių į biudžetą. Tai reiškia, kad valstybei reikia ieškoti papildomų šaltinių prarastoms lėšoms kompensuoti, pvz., kitais mokesčiais arba skolinantis. Taigi įvesdama mokesčių lengvatas, valstybė turi labai rimtai pasverti ar jos atitiks visuomenės, ypač jautriausių jos socialinių sluoksnių, interesus ir pateisins lūkesčius.

Daugiausia galvosūkių Lietuvoje kelia pridėtinės vertės mokesčio arba PVM (vartojimo mokesčio, kuris yra prekės ar paslaugos dalis) lengvatos. Nereikia būti ekspertu, kad užduotume sau keletą klausimų – kuriai visuomenės daliai jos naudingos, ar jos naudingos valstybei ir Jums asmeniškai? Valstybės kontrolė, kurios rūpestis – prižiūrėti, kad valstybės turtas ir lėšos būtų naudojamos racionaliai, atliko tyrimą ir išaiškino, kad PVM lengvatos nesumažina galutinės kainos vartotojui, o jų naudą tarpusavyje pasidalina gamintojai, tarpininkai ir pardavėjai. Vadinasi, šios lengvatos naudingos tik nedidelei visuomenės daliai ir iškreipia rinką, diskriminuodamos vartotojus. Paprastas pavyzdys – Jums siūlomos prekės ar paslaugos, kurių Jums galbūt nereikia, juolab, kad vargiai pajusite naudą - kaina naudingesnė pardavėjui nei pirkėjui.

O ką šios lengvatos reiškia valstybei? Prognozuojama, kad šiemet PVM lengvatos valstybės biudžetui kainuos daugiau nei 320 milijonų litų, o kitais metais – net daugiau nei 450 milijonus litų. Nepamirškime, kad PVM mokestis atneša daugiausia pajamų į biudžetą. Dėl to tikėtina, kad artimiausiu metu valstybė nekurs naujų mokesčio lengvatų, o ateityje palaipsniui ims mažinti mokesčių (ir ne tik PVM) lengvatų skaičių, galimai išlaikant tik tas, kurios skirtos daugiau socialiai jautrioms grupėms (pavyzdžiui, lengvatos vaistams pagal patvirtiną sąrašą, kuri aktuali vyresniems ir mažiau pajamų gaunantiems žmonėms), prisidėtų prie aplinkos apsaugos ar energijos taupymo (pavyzdžiui, namų modernizavimas, apšiltinimas, aktualus daugeliui žmonių, gyvenančių senos statybos daugiabučiuose namuose) ar būtų naudingos tolesniam ekonomikos augimui (pavyzdžiui, lengvatos investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kuriomis skatinamos verslo investicijos į šią sritį).

Šiuo metu lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams pagal patvirtintą sąrašą, viešbučių ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, ekologiškiems maisto produktams, šviežiai atšaldytai paukštienai, mėsai, gyvoms ir atšaldytoms žuvims, žemės ūkio bendrovių paslaugoms žemės ūkiui, meno, sporto ir kultūros renginiams, rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo paslaugoms, o nuo kitų metų – ir šviežioms daržovėms bei vaisiams. 9 proc. lengvatinis PVM taip pat taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms. Įprastinis PVM tarifas Lietuvoje yra 18 proc.

Atsakymas: Frazė ekonominė krizė neatspindi dabartinės mūsų ekonomikos būklės. Teisybė ta, kad kelerius metus trukęs spartus šalies ekonomikos augimas šiemet sulėtėjo (labiausiai - dėl visą pasaulį įtakojusių naftos, energijos išteklių bei maisto produktų žaliavų kainų augimo), t.y., ekonomika auga, bet ne taip sparčiai. Įsivaizduokime, kad ilgą laiką važiavome lygiu keliu, tačiau dabar kurį laiką tenka kilti į kalną, galbūt perjungiant žemesnę pavarą.

Finansų ministerijos specialistai ekonomikos augimo sulėtėjimo tikimybę įvardino jau prieš dvejus metus, rekomenduodami atitinkamai ruoštis galimiems pokyčiams. Lietuvai prognozuojamas optimistinis arba vadinamasis „švelnus nusileidimas“, tai reiškia, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas neturėtų būti staigus ir neturėtų sukelti tokių skaudžių pasekmių, kaip, pavyzdžiui, masinis nedarbas.

Stengdamasi sušvelninti ekonomikos sulėtėjimo padarinius, valstybė visų pirma, stengiasi sumažinti valdymo išlaidas, įvairiomis priemonėmis padėti labiausiai pažeidžiamiems socialiniams sluoksniams. Ekonomikos sulėtėjimo efektą taip pat sumažins 23 milijardai litų 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramos lėšų.

Žinoma, ekonomikos sulėtėjimas diktuoja tam tikras sąlygas, visų pirma skatindamas mus visus peržiūrėti vartojimo įpročius – pradėti taupyti, labiau pasverti savo galimybes. Siekiant mažinti kaštus ir išsaugoti darbuotojus, įmonėms gali tekti ieškoti naujų ar dar neišnaudotų galimybių, alternatyvių veiklos rūšių, naujų rinkų. Pavyzdžiui, statybos bendrovėms galbūt nuo namų statybų vertėtų pereiti prie ES remiamų daugiabučių namų modernizavimo ir panašiai. Taigi labiausiai tolesnį mūsų šalies ekonomikos vystymąsi įtakos mūsų pačių lankstumas ir ūkiškumas, gebėjimas persitvarkyti.

Atsakymas: Su šiais liudijimais susiję pokyčiai visų pirma skirti suvienodinti veiklos sąlygas įsigijusiems verslo liudijimus ir besiverčiantiems individualia veikla ir taip skatinti konkurenciją.

Įsivaizduokime du žmones, kurie, pavyzdžiui, remontuoja dviračius, tačiau vienas jų įsigyja patentą, o kitas įregistruoja individualią veiklą. Pirmasis iš anksto sumoka tam tikrą fiksuotą sumą už atitinkamos srities verslo liudijimą, antrasis – pasirinktinai 15 ar 24 proc. nuo gautų pajamų ar pelno. Pirmuoju atveju galimos situacijos, kai nustatytas fiksuotas mokestis yra labai mažas, lyginant su gautomis iš veiklos pajamomis, arba neproporcingai didelis, kai veikla nepasiteisina ir pajamos neuždirbamos.

Tokia padėtis iškreipia konkurencines sąlygas, dėl to ir buvo priimtos atitinkamos Gyventojų pajamų įstatymo pataisos. Be to, tikimąsi, kad jos paskatins savivaldybės aktyviau reguliuoti mokesčio dydžius savo teritorijose atsižvelgiant į padėtį (visa tokio pajamų mokesčio suma įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje yra išduotas verslo liudijimas, biudžetą).

Finansų ministerija gyventojams, kurie nenori steigti atskiros įmonės, ir pageidauja mokėti pajamų mokestį, priklausantį nuo jų realiai gautų pajamų, siūlo rinktis individualios veiklos įregistravimą. Tai pažangi alternatyva, nesukelianti didelių administracinių sunkumų ir turinti net keletą esminių privalumų. Be jau minėto mokesčio apskaičiavimo nuo realių pajamų, naudinga tai, kad mokestis mokamas ne iš anksto, o iki ateinančių metų gegužės 1 d., nėra jokių išankstinių mokėjimų, be to, yra galimybė prisitaikyti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, jeigu gyventojas negavo kitų apmokestinamųjų pajamų.

Primename, kad pareiga teikti metines pajamų mokesčio deklaracijas bei tvarkyti veiklos apskaitą numatyta visiems individualią veiklą vykdantiems asmenis (ir su verslo liudijimu, ir įregistravus individualią veiklą).

Mokesčių mokėjimas yra ne tik darbingų ir dirbančių valstybės gyventojų pareiga, bet ir jų solidarumo išraiška. Taip kiekvienas, priklausomai nuo gaunamų pajamų, prisideda prie bendrų valstybės lėšų, iš kurių visiems gyventojams teikiamos viešosios paslaugos – sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, viešojo transporto ir kitos.

Atsakymas: Augančios šildymo kainos tapo neišvengiamos dėl išaugusių pasaulinių energijos išteklių kainų, tačiau mūsų valstybė siekia kiek įmanoma sumažinti jų poveikį žmonėms.

Visų pirma, Vyriausybė skatina žmones taupyti sudarydama palankias sąlygas renovuoti daugiabučius namus. Ši priemonė padeda žymiai efektyviau naudoti energijos išteklius ir sumažinti išlaidas šildymui.

Taip pat rūpinamasi žmonėmis, kurių gyvenimą šilumos kainų augimas įtakos labiausiai. Dėl padidėjusių energijos išteklių kainų šių metų birželį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo vienam šalies gyventojui valstybės remiamų pajamų dydį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos padidino nuo 285 iki 350 litų per mėnesį. Tai jau antrasis valstybės remiamų pajamų padidinimas šiais metais (nuo šių metų sausio 1 dienos jos buvo padidintos nuo 235 iki 285 Lt). Nuo 2006 metų šis dydis išaugo 185 litais, t.y. daugiau nei dvigubai.

Teisė į valstybės paramą būsto šildymo išlaidų kompensacijoms įgyjama, kai išlaidos už būsto šildymą viršija 20 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šiai šeimai dydžio. Dėl valstybės paramos gyventojai jau dabar gali kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, socialinės rūpybos skyrių.

Atsakymas: Didžioji dauguma viso pasaulio valstybių turi daugiau ar mažiau finansinių įsipareigojimų. Valstybė skolinasi tais atvejais, kai jos biudžete trūksta pinigų suplanuotiems investiciniams projektams, programoms finansuoti. Taip pat valstybė gali skolintis norėdama grąžinti ankstesnes skolas.

Skolos dydį geriausiai nusako jos santykis su bendruoju vidaus produktu. Kuo labiau auga valstybės ekonomika, tuo atsiranda daugiau galimybių greičiau atiduoti skolas. Žinoma, minėtos galimybės labai priklauso ir nuo valstybės galimybių suformuoti perteklinį arba subalansuotą biudžetą.

2007 m. pabaigoje Lietuva pagal mažiausią valstybės skolos santykį su BVP užėmė 5–ąją vietą Europos Sąjungos mastu, turėdama vos 17,3% BVP valstybės skolą. ES šalių valstybės skolos vidurkis 2007 m. pabaigoje buvo 58,7% BVP, o Mastrichto kriterijus šalims, siekiančioms įsivesti eurą, yra 60,0% BVP.