Esu įsitikinęs, kad valdžia – tai ne privilegija, o sunkus darbas padedantis žmonėms įgyvendinti jų siekius. Juk politikus žmonės tam ir renka – kad šie atstovautų jų poreikius.
Šis „klausimų-atsakymų“ skyrelis skirtas būtent bendravimui su Jumis, norint geriau Jus pažinti, sužinoti Jūsų siekius, rūpesčius, problemas. Nesidrovėkite – klauskite kas Jums rūpi, diskutuokime.
Ar turite koki nors planą, jeigu Lietuva pasiektu Amerikos ekonomines krizes padariniai?
[Klausimą uždavė: piliete, 2008 10 02, 16 val. 04 min.]
Atsakymas: Už pinigų politiką ir bankinio sektoriaus stabilumą Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, atsako centrinis bankas – Lietuvos bankas. Jo vadovai ir specialistai patikino, jog JAV bankų krizė Lietuvos beveik nepalies, kadangi skandinavų valdomi mūsų bankai yra kur kas atsargiau išduoda paskolas nei JAV kredito institucijos, todėl jų finansinė padėtis saugi. Be to, Lietuvos bankai beveik neturėjo turto, susieto su bankrutavusiais JAV bankais. Daug nepagrįsto nerimo sukelia tiesiog iš piršto laužti gandai.
Bankinio sektoriaus stabilumui palaikyti taikomos įvairios griežtos priemonės: indėlių draudimas, centriniame banke privaloma laikyti turto dalis, rizikingų operacijų limitai, galimybė gauti paskolas iš centrinio banko. Numatoma didinti indėlių, kurie yra apdraudžiami, sumą iki 100 tūkstančių eurų (daugiau nei 345 tūkstančiai litų).
Vyriausybė, siekdama palaikyti šalies finansinį stabilumą, taupo lėšas ir pagal galimybes siekia geresnio biudžeto balanso.
Bankinio sektoriaus stabilumui palaikyti taikomos įvairios griežtos priemonės: indėlių draudimas, centriniame banke privaloma laikyti turto dalis, rizikingų operacijų limitai, galimybė gauti paskolas iš centrinio banko. Numatoma didinti indėlių, kurie yra apdraudžiami, sumą iki 100 tūkstančių eurų (daugiau nei 345 tūkstančiai litų).
Vyriausybė, siekdama palaikyti šalies finansinį stabilumą, taupo lėšas ir pagal galimybes siekia geresnio biudžeto balanso.
Norėjau paklausti, ar numatoma didinti atlyginimus viduriniam medicinos personalui, t.y., slaugytojoms?
[Klausimą uždavė: Elena, 2008 10 03, 15 val. 20 min.]
Atsakymas: per socialdemokratų valdymo laikotarpį, 2001 – 2008 m., Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto („į rankas“) darbo užmokestis sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams padidėjo 2,8 karto. Manau, jog ir toliau reikia kelti medikų, o tame tarpe ir slaugytojų, darbo užmokestį tam, kad jis atitiktų atliekamą darbą ir užtikrintų normalias pragyvenimo galimybes. Vis dėlto lėtėjanti šalies ekonomika nesudaro galimybių gauti daug papildomų įplaukų į biudžetą, todėl realūs atlyginimų didinimo mastai paaiškės ateityje
Netekau rublinių indėlių. Kaip galėčiau juos atsiimti?
[Klausimą uždavė: Ona, 2008 10 03, 16 val. 32 min.]
Atsakymas: Atkuriami rubliniai indėliai turėti 1991 m. vasario 26 dienai, 1992 m. gegužės 1 dienai arba 1993 m. birželio 24 dienos, priklausomai nuo to, kuriai datai bendra turėtų pinigų suma buvo mažiausia. Indėliai atkuriami santykiu 1 litas už 1 rublį, tačiau nedaugiau kaip 6000 Lt asmeniui. Santaupoms atkurti reikia pateikti raštišką prašymą Vyriausybės sudarytai Komisijai gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti. Nuo kitų metų pradžios, įsigaliojus įstatymo pataisoms, vėlgi pateikus raštišką prašymą „Hansabankui“ ( nuo š.m. rugsėjo 15 d. „Swedbank“), jame atidaroma atkuriamoji sąskaita, į kurią ir pervedamos atkuriamos lėšos. Per 2006 – 2007 m. atkurta daugiau nei 1,3 mlrd. rublinių indėlių.
Koks yra Lietuvos biudžetas?
Atsakymas: Biudžetas – tai metinis planas, pagal kurį skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir organizacijų vykdomoms programoms finansuoti. Lietuvos biudžetas sudarytas iš valstybės biudžeto bei per 60 savarankiškų savivaldybių biudžetų. Jų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. 2008 m. nacionalinis biudžetas siekia per 30 mlrd. Lt, iš jų: savivaldybių biudžetai – 6 mlrd. Lt, valstybės biudžetas – per 24 mlrd. Lt.
Kodėl pensijos ir atlyginimai nekyla taip sparčiai, kaip prekių ir paslaugų kainos?
Atsakymas: Nors dėl įvairių pasaulinių tendencijų (pvz., išaugusių energijos išteklių kainų) Lietuvoje infliacija augo labiau nei ankstesniais metais, statistika rodo, kad ji neaplenkė darbo užmokesčio ar pensijos augimo. Pavyzdžiui, 2007 m. darbo užmokestis neatskaičius mokesčių augo 21,2 proc. (2006 m. - 17,2 proc.), vidutinė senatvės pensija – 24,9 proc. (2006 m. – 13,5 proc.), tuo tarpu vidutinė metinė infliacija - atitinkamai 5,7 proc. (2006 m. - 3,7 proc.). Laikausi pozicijos, kad sparčiau nei įprastai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia stengiamasi padėti sunkiausiai besiverčiantiems, t.y., mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Jeigu atlyginimai ir pensijos pakiltų staigiai – gautume atvirkštinį efektą, kadangi žmonės būtų savotiškai paskatinti toliau lengvesne ranka leisti pinigus, o tai tik paskatintų infliaciją.
Kalbama apie daugiabučių renovavimą. Kodėl tą vertėtų daryti?
Atsakymas: Augant pasaulinėms energetinių išteklių kainoms, Lietuvoje neišvengiamai kyla ir šilumos paslaugų kainos – šiemet jos vidutiniškai išaugs apie 40 procentų. Dauguma Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose, kurių dauguma yra senos, dar praėjusio amžiaus, statybos. Kaip rodo faktai, jie už šilumą turi mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose. Daugiabučių renovavimas (būtų apšiltintos sienos, pakeisti langai, modernizuotos šildymo sistemos ir kt.) padėtų spręsti šią problemą ir užtikrintų mažesnes sąskaitas už šildymą, o sutaupytas lėšas galima būtų panaudoti kitur.
Manau, jog daugiabučių renovavimas teikia įvairiapusę naudą ir valstybei, ir piliečiams, todėl skatina daugiabučių renovavimą, kuriam bus naudojamos ir ES paramos lėšos. Pavyzdžiui, priklausomai nuo projekto efektyvumo (kiek pavyktų sutaupyti šilumos) valstybė gali kompensuoti iki 50 proc. daugiabučio modernizavimo išlaidų. Taip pat apmokamos išlaidos, tenkančios nepasiturinčioms šeimoms ir vienišiems žmonėms, pradinis įnašas (tiesa, ne daugiau kaip 10 procentų nuo investicijų sumos), kredito draudimo įmoka bei dalis kredito ir už jį mokamų palūkanų. Patrauklu ir tai, kad imant kreditą šiems darbams nereikia užstatyti būsto. Kaip papildomą paskatą, inicijavau gyventojų pajamų mokesčio lengvatą paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui – toks Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektas pateiktas derinimui su institucijomis.
Manau, jog daugiabučių renovavimas teikia įvairiapusę naudą ir valstybei, ir piliečiams, todėl skatina daugiabučių renovavimą, kuriam bus naudojamos ir ES paramos lėšos. Pavyzdžiui, priklausomai nuo projekto efektyvumo (kiek pavyktų sutaupyti šilumos) valstybė gali kompensuoti iki 50 proc. daugiabučio modernizavimo išlaidų. Taip pat apmokamos išlaidos, tenkančios nepasiturinčioms šeimoms ir vienišiems žmonėms, pradinis įnašas (tiesa, ne daugiau kaip 10 procentų nuo investicijų sumos), kredito draudimo įmoka bei dalis kredito ir už jį mokamų palūkanų. Patrauklu ir tai, kad imant kreditą šiems darbams nereikia užstatyti būsto. Kaip papildomą paskatą, inicijavau gyventojų pajamų mokesčio lengvatą paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui – toks Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektas pateiktas derinimui su institucijomis.
Kodėl augant infliacijai valstybė negali tiesiogiai reguliuoti maisto produktų ar degalų kainų?
Atsakymas: Valstybės reguliuojama ekonomika būdinga autoritariniams arba totalitariniams režimams. Tai istorinė praeitis, į kurią, tikėkimės, daugiau nebegrįšime. Demokratinėje santvarkoje kainas diktuoja rinkos ekonomika (laisva rinka), kur valstybė nesikiša į gamintojų ar paslaugų tiekėjų kainodarą, jeigu ji grindžiama sąžiningos konkurencijos principais, nėra sudaromi karteliniai susitarimai ar spekuliuojama.
Laisvos rinkos kainodarą diktuoja pasiūlos-paklausos santykis, o taip pat įtakoja globalūs veiksniai. Pastaruoju atveju tai gali būti sumažėjusi arba padidėjusi naftos gavyba, kalbant apie maisto prekes – itin gausus derlius ar nederlius ir pan. Paprastai pardavėjas, matydamas, kad jo prekė ar paslauga populiari, didina kainą, jeigu atvirkščiai – mažina. Rinka lanksčiai reaguoja į mūsų poreikius, tad labai svarbu juos tinkamai įvertinti ir „neperlenkti lazdos“. Neužmirškime, kad vartojimas, ypač nepamatuotas, gali paskatinti infliaciją, o tada įsukama karuselė, kuriai sustabdyti prireikia visuotinių pastangų ir laiko.
Laisvos rinkos kainodarą diktuoja pasiūlos-paklausos santykis, o taip pat įtakoja globalūs veiksniai. Pastaruoju atveju tai gali būti sumažėjusi arba padidėjusi naftos gavyba, kalbant apie maisto prekes – itin gausus derlius ar nederlius ir pan. Paprastai pardavėjas, matydamas, kad jo prekė ar paslauga populiari, didina kainą, jeigu atvirkščiai – mažina. Rinka lanksčiai reaguoja į mūsų poreikius, tad labai svarbu juos tinkamai įvertinti ir „neperlenkti lazdos“. Neužmirškime, kad vartojimas, ypač nepamatuotas, gali paskatinti infliaciją, o tada įsukama karuselė, kuriai sustabdyti prireikia visuotinių pastangų ir laiko.
Skaičiau, kad 2007 metais BVP išaugo 8,8%, o infliacija antai perkopė 10%. Vadinasi, faktiškai mūsų ekonomika ne auga, o lėtėja?
Atsakymas: Tikrai ne. 2007 m. BVP augo 8,8 %, įtraukus nuvertėjimą dėl infliacijos. Šis BVP augimo rodiklis dar vadinamas realaus BVP augimu rodikliu. Nominalus (kai neįtraukiama infliacijos įtaka) BVP augimas 2007 m. sudarė 18,1 %, o tai daugiau nei infliacija.
Kodėl valstybė didina alkoholio, tabako ir kuro akcizus? Juk tai skatina kainų kilimą?
Atsakymas: Lietuva, stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo didinti akcizų tarifus, siekiant juos suvienodinti su minimaliomis ES akcizo normomis. Tačiau nederėtų pamiršti, kad akcizai šioms prekėms turi gilesnę prasmę. Pavyzdžiui, akcizai energijos ištekliams taikomi, siekiant skatinti efektyvų energijos išteklių panaudojimą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei mažinti energijai imlių technologijų naudojimo skaičių. Todėl bio dalis kure akcizu neapmokestinama. Akcizai tabako gaminiams ir alkoholiui, kaip prekėms nederančiomis su sveikos gyvensenos principais, taikomi, siekiant visuomenės sveikatinimo tikslų.
Kokia valiuta man naudingiau laikyti mano santaupas, kad jos nenuvertėtų?
Atsakymas: Paprastai santaupas siūloma laikyti ta valiuta, kuria gaunate algą ar kitas pajamas ir kurią leidžiate pirkiniams ar paslaugoms apmokėti. Jeigu turite sutaupę litų ir norite juos keisti, pavyzdžiui, į eurus, pirmiausiai pasidomėkite kiek Jums kainuos valiutos keitimas ir kokias palūkanas bankas mokės santaupoms Jūsų pasirinkta valiuta. Be to, siekdamas apsaugoti santaupas nuo infliacijos, galite rinktis kitas priemones – investuoti į akcijas, investicinius, pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą, Vyriausybės vertybinius popierius. Žinoma, reikia prisiminti, kad investuojant galioja taisyklė: kuo rizikingesnę priemonę pasirenkate, tuo daugiau galite ne tik uždirbti, bet ir prarasti.
Vyriausybė skatina taupyti, tačiau ką ji pati daro, kad taupytų valstybės lėšas?
Atsakymas: Vyriausybė taupo mokesčių mokėtojų pinigus, visų pirma, laikydamasi konservatyvios išlaidų politikos ir dėl to išlaikydama pakankamai žemą skolos lygį visos ES mastu bei turėdama nedidelį fiskalinį deficitą, o taip pat mažindama valdymo aparato išlaidas.
Taupymo efekto nepasiekiama per vieną dieną – šis procesas turi būti nuolatinis. Priemonės numatytos ir artimiausioje ateityje - pavyzdžiui, 2009 metais planuojama 5 proc. sumažinti valstybės institucijų išlaikymo išlaidas, nedidinti bazinio valstybės tarnautojo atlyginimo dydžio (šiuo metu jis yra 490 litų), peržiūrėti ir peržiūrėti ir optimizuoti asignavimų valdytojų (valstybės ar savivaldybių institucijų, valstybės įstaigų ir kitų ūkio subjektų) skaičių. Šie pokyčiai padėtų dar racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir supaprastinti lėšų srautų valdymą.
Taupymo efekto nepasiekiama per vieną dieną – šis procesas turi būti nuolatinis. Priemonės numatytos ir artimiausioje ateityje - pavyzdžiui, 2009 metais planuojama 5 proc. sumažinti valstybės institucijų išlaikymo išlaidas, nedidinti bazinio valstybės tarnautojo atlyginimo dydžio (šiuo metu jis yra 490 litų), peržiūrėti ir peržiūrėti ir optimizuoti asignavimų valdytojų (valstybės ar savivaldybių institucijų, valstybės įstaigų ir kitų ūkio subjektų) skaičių. Šie pokyčiai padėtų dar racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir supaprastinti lėšų srautų valdymą.